- apreikšdinti
- apréikšdinti cur. apreikšti: 1. B, N Jis apréikšdino nežinomą daiktą J. | refl.: Kmitas apsireikšdina per budintįjį karininką rš. 2. Dievas apreikšdino, jog mieliausią sūnų išduodina KN156. ║ paaiškinti: Salomo apireikšdino (orig. apireyškdyno) jai visus jos žodžius: nė jokio daikto nebuvo paslėpta po karaliumi, kurio nopireiškytų jai Ch3Kar10,3. 3. Yra prikėlęs trečią dieną ir jį apreikšdinęs NTApD10,41. \ reikšdinti; apreikšdinti; išreikšdinti
Dictionary of the Lithuanian Language.